Oda atlieka itin svarbias reguliacinę bei apsauginę funkcijas ir susideda iš kelių sluoksnių. Kosmetologai, dermatologai ir kiti specialistai dažnai vartoja tokius terminus, kaip epidermis, derma ir kiti, tačiau ar žinote, kuo šie sluoksniai skiriasi ir kuo yra svarbūs? Ar esate girdėję tokias sąvokas kaip odos mikrobioma, rūgštinė mantija ar lipidinis barjeras?
Pradėkime nuo odos mikrobiotos sąvokos. Tai yra mikrobų ekosistemų visuma, kuri apima daugybę mikroorganizmų, tokių kaip bakterijos, grybai, virusai ir kiti mikroorganizmai, kurie gyvena ant žmogaus odos paviršiaus arba plaukų folikuluose. Šios ekosistemos svarbios odos apsauginiam barjeriniam sluoksniui, dalyvauja esant uždegiminiams procesams ir yra svarbios tinkamame odos drėgmės lygio palaikyme bei kituose procesuose, susijusiuose su odos sveikata. Be to, naujausi tyrimai atskleidžia, kad odos mikrobiota gali būti susijusi su tam tikromis odos būklėmis, tokiomis kaip spuogai, dermatitas ir kitos. Dėl to mūsų specialistai rekomenduoja rinktis odos priežiūros produktus, kurie siekia palaikyti odos mikrobiotos pusiausvyrą ir kurie sumažina patogeninių (kenksmingų) mikrobų populiacijas.
Kitas svarbus odos apsauginio sluoksnio elementas yra rūgštinė mantija - tai rūgštusis apsauginis sluoksnis, kuris padeda išlaikyti tinkamą odos pH balansą bei apsaugoti ją nuo kenksmingų išorinės aplinkos veiksnių. Įdomu tai, kad rūgštinė mantija susidaro dėl odos paviršiuje esančių riebalinių liaukų veiklos: sebumas susimaišo su prakaitu ir odos mikroorganizmais ir taip sudaro rūgštinės mantijos sluoksnį ant odos paviršiaus. Šio sluoksnio pH paprastai svyruoja nuo 4,0 iki 6,0.
Lipidinis barjeras, taip pat dažnai vadinamas hidrolipidiniu barjeru, yra sudarytas iš riebalų (lipidų) sluoksnio, esančio odos paviršiuje. Šis lipidinis sluoksnis turi svarbią funkciją apsaugant odą nuo aplinkos veiksnių, kaip antai drėgmės netekimo, kenksmingų medžiagų ir mikroorganizmų įsiskverbimo. Jo sudėtis yra praturtinta keramidais, cholesteroliu ir riebalų rūgštimis. Šie lipidai sudaro kompleksines struktūras, kurios ir formuoja barjerinį sluoksnį ant odos paviršiaus, kuris padeda išlaikyti odos drėgmę, neleisdamas jai išgaruoti. Šis barjeras gali būti pažeistas dėl įvairių veiksnių, tokių kaip dažnas odos valymas, agresyvūs plovikliai ir šveitikliai, saulės spinduliai, drėgmės netekimas ir kiti. Tai gali lemti odos sausumą, sudirginimą, jautrumą, uždegimus ir kitas odos problemas.
Labiau žinomas odos sluoksnis yra epidermis. Tai yra išorinis odos sluoksnis, kuris yra sudarytas iš daugelio sluoksnių specializuotų ląstelių, atliekančių įvairias funkcijas, įskaitant odos apsaugą, regeneraciją ir pigmentaciją. Epidermio viršutinė dalis yra vadinama stratum corneum (raginis sluoksnis) ir yra pagrindinė odos apsaugos dalis. Odos raginis sluoksnis yra sudarytas iš daugelio negyvų odos ląstelių keratinocitų, kurios yra prisipildžiusios keratino ir lipidų sluoksnio, kuris ir sudaro lipidinį barjerą.
Na o derma yra vidinis odos sluoksnis, kuris suteikia odai elastingumą bei stiprumą ir yra sudaryta iš tankaus jungiamojo audinio, kuriame yra skirtingų rūšių skaidulos, tokios kaip kolagenas ir elastinas. Šias skaidulas gamina daugybė specializuotų ląstelių, vadinamų fibroblastais. Derma yra daugialypė ir taip pat svarbi apsaugos dalis, nes padeda apsaugoti organizmą nuo kenksmingų veiksnių, tokių kaip infekcijos ir traumos. Ji taip pat dalyvauja odos temperatūros reguliavime ir turi kraujagyslių tinklą, kuris aprūpina odą maistinėmis medžiagomis ir deguonimi. Be to, derma yra atsakinga už odos jaunystės išlaikymą: prasidėjus senėjimo procesui, mažėja kolageno ir elastino gamyba bei sutrinka kitos dermos funkcijos. Dėl to būtina tinkamai rūpintis ja, įskaitant reguliarų odos drėkinimą ir apsaugą nuo UV spindulių.
